Pagrindinis puslapis
Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
Savaitės straipsnis
![]() Lietuviškas alus – Lietuvoje gaminamas alus ir jo gamybos tradicija. 2015 m. Lietuva pateko tarp 5 daugiausiai vienam gyventojui alaus suvartojančių Europos šalių. Joje buvo 75 veikiančios alaus daryklos, iš kurių 32 mažosios. 2016 m. alaus suvartojimas vienam gyventojui buvo 88,7 l. Daugiausiai Lietuvoje gaminamas šviesusis lager alus – Pilsner, Dortmunder Export ir Helles, taip pat Baltijos porteris. Populiarėja kraftinis alus. Tradiciniais būdais alus verdamas daugiausia šiaurinėje Lietuvos dalyje (ypač Biržų, Kupiškio, Pakruojo ir Pasvalio rajonuose), tarp kurių tarptautiniu mastu kaip paveldo produktas pripažintas kaimiškas Jovarų alus. Dėl šiaurės Lietuvoje išlikusių unikalių alaus gaminimo tradicijų, alaus tyrinėtojas Lars Marius Garshol lietuviško alaus tradiciją stato greta belgiško, angliško ir vokiško alaus. Alaus, kaip ir midaus, gamyba tarp baltų genčių žinota dar iki susikuriant Lietuvos valstybei. Jau XI a. Lietuvoje buvo verdamas alus, tačiau nėra tiksliau žinoma apie jo receptūrą. Kazimieras Būga mano, kad tiek žodį alus, tiek paties gėrimo tradiciją lietuviai perėmė iš gotų. Šie buvo vakariniai prūsų kaimynai. Prūsai pirmieji pradėjo gaminti alų, ir per juos jis pasiekė lietuvių gentis. Janas Dlugošas mini, kad Žemaitijoje nuo seniausių laikų buvo verdamas miežinis alus. Lietuvių mitologijoje buvo alaus dievas globėjas Rūgutis (arba Ragutis, Raugų Žemėpatis). Alui buvo skirta šventė Alutinis (taip pat Koštuvės, Ragautuvės), švenčiama rugsėjo 21 d., kuomet iš naujo derliaus buvo pagaminamas pirmasis metų alus. |
kovo 14 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva
|
Naujienos
|
Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
|