 Apie Vikipediją |
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 175 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
 Savaitės straipsnis |
Džulija Margaret Kameron 1870 m.
Džulija Margaret Kameron (merg. Džulija Margaret Petl, angl. Julia Margaret Cameron, Pattle, 1815–1879 m.) – XIX a. anglų Viktorijos epochos fotografė.
Džulija Margaret Petl gimė 1815 m. birželio 11 d. Kalkutoje, Indijoje. Buvo ketvirtasis vaikas šeimoje. Jos tėvas Džeimsas Petlas dirbo Rytų Indijos kompanijoje, motina Adelinė buvo kilusi iš prancūzų rojalistų giminės. Vaikystėje Džulija mokėsi Europoje, daugiausiai Prancūzijoje, kur gyveno pas senelę Versalyje. 1836 m. ligos metu Pietų Afrikoje ji susipažino su astronomu ir fotochemiku Dž. Heršeliu ir juristu Čarlsu Hėjumi Kameronu, su kuriuo 1838 m. susituokė Kalkutoje. Kalkutoje Džulija dalyvavo vietos anglų aristokratijos veikloje, jos vyras tapo Kalkutos švietimo tarybos prezidentu ir investavo į kavos ir kaučiuko plantacijas Ceilone. Džonas Heršelis informavo Džuliją apie vėliausius atradimus fotografijos srityje. 1846 m. Londone buvo publikuotas jos išverstas vokiečių poeto Gottfried August Bürger eilėraštis.
1848 m. Kameronų šeima grįžo į Angliją ir apsigyveno Tonbridže Kento grafystėje, 1850 m. persikėlė į Londoną. Džulija susipažino su Londono meno salonų aplinka ir asmenybėmis. Šeimoje Džulija susilaukė 6 vaikų. 1859 m. ji apsilankė Vaito saloje aplankyti A. Tenisoną ir įsigijo du kotedžus netoli poeto namų Faringforde. 1863 m. čia lankėsi fotografas Oscar Gustave Rejlander. 1863 m. gruodį Džulijos duktė ir sūnėnas padovanojo jai foto bokskamerą. Džulijai tuo metu buvo 48-eri metai. 1864 m. Džulija sukūrė pirmą „sėkmingą“ nuotrauką-portretą, tapo fotografų draugijų nare Londone ir Škotijoje, pradėjo eksponuoti kasmetinėje parodoje Londone. 1865 m. jos fotografijos eksponuotos Berlyne, kur Džulija buvo apdovanota bronzos medaliu. Tais pačiais metais įvyko pirmoji jos personalinė paroda Londone, 80 jos fotografijų įsigijo Pietų Kensigtono muziejus (dabar Viktorijos ir Alberto muziejus).
Daugiau…
|
|
|
|
Lietuvoje
Pasaulyje
|
 Mėnesio šalys |
|
Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas įvairių geografinių, istorinių, kultūrinių straipsnių, kurie projekto eigoje nebuvo sukurti, kūrimui. Labai prašome prisidėti prie straipsnių plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
|
|
 Rinktinė iliustracija |
|
|
 Savaitės iniciatyva |
Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė), (1904 m. lapkričio 17 d. Kiršuose, Alvito valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1945 m. liepos 7 d. Maskvoje) – lietuvių poetė.
Gimė Kiršų kaime, Alvito valsčiuje (dab. Vilkaviškio raj.), netoli nuo tuometinės Vokietijos sienos, pasiturinčių suvalkiečių ūkininkų Simono ir Uršulės Bačinskų šeimoje. Šeimoje ji buvo vyriausia, nors prieš tai viena sesuo jau buvo mirusi. Turėjo dar du brolius – Bronių ir Viktorą, bei seserį Onutę.
Tėvas buvo apsišvietęs žmogus, jaunystėje palaikė ryšius su knygnešiais, simpatizavo socialistinėms idėjoms. Motina, Uršulė Žemaitytė-Bačinskienė, kaip ir visi jos giminės, išsiskyrė religingumu, pamaldumu, vienas jos brolis buvo kunigas.
1911 m. S. Nėris pradėjo lankyti Alvito pradinę mokyklą, o 1918 m. pavasarį – Marijampolės mergaičių progimnazijos antrąją klasę. Iki Naujųjų metų, savarankiškai pasirengusi, išlaikė egzaminus į ketvirtąją klasę ir jau 1919 m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją.
Gimnazijoje veikė moksleivių ateitininkų kuopa, į ją įstojo ir S. Nėris. Mėgo dalyvauti moksleivių vakaruose, skaitydavo lyrinius prozos vaizdelius, eilėraščius. 1921 m. ateitininkų šapirografuotame laikraštėlyje „Ateities žiedai“ S. Nėris pradėjo spausdinti eilėraščius, pasirašydama Jūraitės ir Liūdytės slapyvardžiais, o po 1923 m. lapkričio mėn. išspausdintu eilėraščiu „Jūra banguoja, jūra beribė“ ji pirmą kartą pasirašo Nėries slapyvardžiu. Nuo to laiko, ypač nuo 1924 m., jos eilėraščiai, pasirašyti Nėries, o vėliau Salomėjos Nėries slapyvardžiais, pradeda dažnai rodytis spaudoje.
Šios savaitės iniciatyva yra poezija.
Daugiau…
|
|
Vikisritys
